Popiežius Pranciškus, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus liturginės iškilmės Mišiose palaimino naujųjų ganytojų palijus. Naujieji arkivyskupai metropolitai, iš viso 36, koncelebravo šv. Mišias su Romos vyskupu, Šv. Petro Sosto įpėdiniu Pranciškumi, kuris po Mišių kiekvienam asmeniškai įteikė Gerąjį ganytoją simbolizuojančią palijaus juostą.
Popiežius tiek Mišiose, ketvirtadienio rytą, tiek vidudienį, per iškilmės „Viešpaties Angelo“ maldos susitikimą Šventojo Petro aikštėje pasveikino Romoje viešinčią Konstantinopolio Bažnyčios patriarchalinę delegaciją, vadovaujamą ortodoksų arkivyskupo Jobo. „Brangaus brolio Baltramiejaus vadu į Romą atvykusios delegacijos narių dalyvavimas šv. Petro ir Pauliaus iškilmėje yra tarp mūsų Bažnyčių esančių broliškų ryšių ženklas“, pasakė popiežius.
Su Romos vyskupu, visuotinės Bažnyčios ganytoju, Pranciškumi koncelebravo per šimtą šešiasdešimt Romos Bažnyčios kardinolų. Jie pagal pareigas trečiadienį dalyvavo popiežiaus Pranciškaus sušauktoje konsistorijoje. Joje popiežius paskyrė penkis naujus kardinolus, papildydamas galimų būsimų konklavos dalyvių skaičių iki 121. Naujieji kardinolai yra iš Švedijos, Ispanijos, Laoso, Malio ir Salvadoro. Po konsistorijos popiežius Pranciškus su naujaisiais kardinolais aplankė popiežių emeritą Benediktą XVI jo rezidencijoje Vatikane.
Popiežiui Mišiose prie Altoriaus asistavo kardinolų Kolegijos vadovai, įskaitant Kolegijos dekaną Angelo Sodano ir naująjį vicedekaną, kardinolą Giovanni Battista Re.
„Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus Karalystės raktus“, giedama apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišių įžangos antifonoje. Šie Jėzaus žodžiai, mokinių akivaizdoje ištariami Petrui, yra eilutė iš iškilmės Evangelijos skaitinio, kuriame Jėzus pasiteirauja visų mokinių kuo žmonės jį laiko, o paskui išgirdęs, kad žmonės jį laiko pranašu, paklausia mokinių įsakmiai: „O kuo jūs mane laikote?“.
Jėzus šiandien kiekvieną iš mūsų, ypač ganytojų klausia: „Ar tebesu šiandien tavo gyvenimo Viešpats, tavo širdies kryptis, tavo vilties priežastis, tavo nepalaužiamas pasitikėjimas?“. Šiandien mes kartu su Petru atnaujiname savo gyvenimo apsisprendimą kaip mokiniai ir apaštalai, kad būtume jo mokiniais darbais, ne vien žodžiais,
Pasak Šventojo Tėvo, kiekvienas turime savęs paklausti: ar esame saloniniai krikščionys, kurie šnekasi apie reikalus Bažnyčioje ir pasaulyje, ar keliaujantys apaštalai, savo gyvenimu išpažįstantys Jėzų todėl, kad jis jų širdyse? Kas išpažįsta Jėzų žino, kad turi ne tik pareikšti nuomonę, bet atiduoti gyvenimą; žino, kad jo tikėjimas negali būti drungnas, o turi „degti“ iš meilės; žino, kad gyvenime negali „plūduriuoti“ arba mėgautis gerbūviu, o turi rizikuoti „irtis į gilumą“, kiekvieną dieną atnaujindamas savęs paaukojimą. Kas Jėzų išpažįsta taip, kaip Petras ir Paulius, seka juo iki galo, ne iki tam tikro taško, o iki galo; ir jį seka jo kelyje, o ne mūsų keliuose. Jo kelias yra naujojo gyvenimo, džiaugsmo ir prisikėlimo kelias, kuris eina per kryžių ir persekiojimus.
Popiežius prisiminė visur pasaulyje persekiojamus krikščionis, kartais tylėjimo aplinkybėmis, o neretai esant bendrininkų tylėjimui. Be kryžiaus ne tik nėra Kristaus, bet ir krikščionių, sakė popiežius, pacituodamas Bažnyčios tėvą šv. Augustiną. Pakęsti blogį reiškia imituoti Jėzų, vardan Jo ir kitų prisiimti ir nešti naštą, su pasitikėjimu, nes nukryžiuotas ir prisikėlęs Viešpats yra su mumis. Pakęsti blogį reiškia žinoti kaip eiti į pergalę su Jėzumi, pagal Jėzaus būdą, o ne pagal pasaulio būdą. Todėl apaštalas Paulius save laiko nugalėtoju, laukiančiu teisumo vainiko. Jis rašo Timotiejui: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“. Vienintelis Pauliaus geros kovos požymis buvo „gyventi vardan“: ne vardan savęs, o vardan Jėzaus ir kitų: gyvenau „bėgdamas“, ne tik netaupydamas, o eikvodamas jėgas. Paulius sako, kad išlaikė viena: ne sveikatą, o tikėjimą, t.y. Kristaus išpažinimą.
Jau po Mišių, Vidudienio maldos susitikime prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, popiežius paminėjo, kad Bažnyčios tėvai abu apaštalus – Petrą ir Paulių – vadindavo kolonomis, ant kurių paremtas regimas Bažnyčios pastatas. Šventajame Rašte pasakojama apie abiejų išlaisvinimą iš kalėjimo nelaisvės. Petras tai patyrė dar Jeruzalėje, Paulius laiške Timotiejui svarsto apie savo gyvenimą ir misiją, prisimena dėl Evangelijos patirtus persekiojimus. Abiejų išlaisvinimas rodo, kokiomis sunkiomis, kartais priešiškomis aplinkybėmis buvo Jėzaus siunčiami skelbti Evangeliją. Jie ir šiandien mums rodo ir sako, kad Viešpats visuomet yra šalia mūsų, jis eina su mumis ir niekuomet neapleidžia. Ypač išbandymuose, Dievas ištiesia ranką, padeda mums ir išlaisvina iš priešų pinklių.
Tačiau atminkime, - tęsė popiežius Pranciškus, - kad tikrasis mūsų priešas yra nuodėmė ir Blogis, kuris mus į ją stumia. Kai susitaikom su Dievu, ypač per Atgailos sakramentą, pelnydami atleidimo malonę, tuomet esame išlaisvinti nuo blogio pančių ir palengvėja mūsų klaidos našta. Šitaip galime toliau būti džiaugsmingais Evangelijos skelbėjais ir liudytojais, įrodydami, kad mes pirmieji gavom gailestingumą. (Vatikano radijas)
